Žydiško paveldo įveiklinimas būtų naujas pagrindas kultūrinei, edukacinei, turistinei veiklai, taip pat pagerintų Lazdijų rajono įvaizdį tarptautiniame kontekste.

Lazdijų rajone kurdami kultūrinius ir edukacinius projektus sėkmingai remiamės į rezistencijos kovų istoriją, semiamės įkvėpimo iš jotvingiško prado, etninės kultūros, stengiamės „įdarbinti” šio krašto gamtos grožį. Tačiau žydiškas paveldas mūsų rajone yra visiškai užmirštas ir neįveiklintas. Nors visi mūsų miesteliai yra buvę štetlai, juose visuose gyveno įdomios asmenybės, iš jų yra kilusių garsių visame pasaulyje žmonių, tai žino retas vietinis. Išimtis – dėmesys Zamenhofo asmenybei Veisiejuose. Bet mes turime kur kas daugiau – turime unikalių žmonių ir šeimų istorijas, tebeturime šiek tiek architektūros. Šeduvoje kylantis pasaulinio lygio muziejus „Dingęs štetlas” yra puikus pavyzdys, kad atsigręžti ir prisiminti štetlų istoriją yra ir prasminga, ir naudinga.

1. Lazdijų savivaldybė tampa JHL (https://www.jewish-heritage-lithuania.org/lt/) asociacijos nare ir su ekspertų pagalba suženklina rajono litvakų architektūrinį paveldą, įtraukia šiuos objektus į interaktyvų žemėlapį.

2. Iš likusių lėšų – sukuriamas modernus ir šiuolaikiškas memorialas Katkiškėje. Puikus pavyzdys – Biržai. Manau, kad Lazdijų krašte gyvenę, dirbę ir tragiškai žuvę žmonės nusipelno kur kas daugiau nei sidabriniais dažais nuteptas akmuo. Mirusiems gal ir vienodai, bet memorialas yra skirtas gyviesiems. Ar tikrai mūsų rajono genocido vietose esantys akmenys edukuoja, primena, skatina domėtis, pažinti istoriją? Turiu bent keletą idėjų moderniam paminklui, prie kurio norėtųsi stabtelėti ir pabūti ilgiau, kuriame būtų galima pamatyti žuvusiųjų žmonių portretus su konkrečiais vardais ir pavardėmis.“.