Projekto „JOTVINGIŲ GOJAKALNIS“ tikslas yra sukurti Lazdijų miesto centre viešąją erdvę, skirtą šio krašto čiabuviams ir mūsų protėviams — Jotvingiams — atminti ir pagerbti. Tačiau ši vieta turėtų būti ne tik memorialinė, bet ir gausiai lankoma kaip poilsinė, edukacinė bei rekreacinė. Kadangi senieji Gojakalniai ir buvo skirti žmonėms atgauti jėgas, pailsėti, susitikti su kitais gentainiais, paklausyti vyresniųjų patarimų, pabūti gamtoje ir pajausti jos ritmus bei virpesius, o kartu ir pasilinksminti. Po tokių susibūrimų, pasibuvimų ir susirinkimų, žmonės labai atsigaudavo t. y. tapdavo daug gyvybingesni arba gajesni (gajus, gaji). Todėl tokios kalvos ir buvo vadinamos GOJAKALNIAIS. Skirtingai nuo Alkakalnių, kur buvo aukojama, meldžiamasi ir prašoma Dievo užtarimo ir palaimos, ant Gojakalnių buvo bendraujama tarp žmonių ir ieškoma vienovės su Gamta, vykdavo žaidimai, buvo dainuojama, klausoma žynių patarimų. Tai būdavo ir jaunimo susitikimo bei pasilinksminimo vieta.

LAZDIJAI pelnytai yra tapę epicentru – šios tautos (Jotvingių) gyventų teritorijų atžvilgiu ir puoselėjama idėja prikelti Jotvingių dvasines vertybes. Manoma, kad jotvingių žemėje XIII a. buvo trys sritys: Sūduva (gyveno sūduviai) — vakaruose, prie prūsų, Dainava (gyveno dainaviai, dabar dzūkai) — į rytus nuo Sūduvos, Jotva (gyveno jotvingiai) — į pietus nuo Sūduvos ir Dainavos. Šiaurinė riba buvo Nemunas (iki Kauno), o pietinė — Narevo upė. Jotvingiai išnyko XVI a. pabaigoje ar net XVII a. pradžioje. Vieni suslavėjo, kiti suvokietėjo, o dar kiti sulietuvėjo. Jie nepasiduodavo į nelaisvę ir verčiau žūdavo, gal todėl neišliko kaip atskira tauta… Visgi, jų nepalaužiama dvasia gyvena mumyse, išliko dainose ir padavimuose, karštame temperamente, užsispyrusiame charakteryje, tamsiame gymyje, tai kariai, kunigai ir kūrėjai (menininkai). Skirtingų laiku jie gynė Lietuvą nuo trijų užpuolikų: Kijevo Rusios, lenkų ir kryžiuočių!!! Ir kas žino, ar Lietuva būtų išlikusi, jei ne jotvingių narsa… Pasak metraščių jie kaudavosi — vienas prieš dešimt ir laikė didžiule garbe, kad jų žygdarbiai bus apdainuoti dainose. Jie nepažinojo baimės. Kad jų kovinė dvasia gyva, liudija ir mūsų laikų duomenys: pokario partizanų

Dainavos apygardos bei 1991 m. įkurtos SKAT (Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba) Dainavos rinktinės gausumas ir veiklumas. Be kita ko šiuolaikinis Lietuvos gyventojų genomo tyrimas liudija, kad Pietų Lietuvos (Jotvos) gyventojai yra autentiškiausi ir išskirtiniausi.

Todėl man kilo mintis įamžinti Jotvingius, sukuriant skulptūrą simbolį — „Jotvingių dvasia“. Skulptūros motyvas — jotvingio kario figūra, sargybis su ietimi ir skydu, stebintis apylinkes ir pasiruošęs stoti į besąlyginę kovą. Jo veido neįžiūrim, vardo nežinom, bet jo povyza kalba apie Drąsos, Didybės ir Dvasios dydį! Skulptūra turėtų būti pagaminta iš surūdinto plieno lakštų. Skulptūra tarsi medis išaugs iš žemės, o aplink ją iš riedulių sudėliosime

apskritimo formos pilkapį, taip pakartodami jotvingių laidojimo papročius. Jotvingiai vieninteliai iš baltų genčių įrengdavo mirusiems ir žuvusiems krūsninius kapus. Ant išorinio akmenų žiedo lietuvių ir jotvingių kalbomis bus įkalti svarbiausi šios narsios tautos istorijos įvykiai. Jotvingių dvasios karys – milžinas, net 7 metrų aukščio figūra, neatsitiktinai tokių įspūdingų matmenų. Savo narsa ir pasiaukojimu jotvingius galime vadinti milžinais, juk ne veltui mūsų dainius Maironis, apdainuodams lietuvių ir draugingų jiems baltų tautų to laikmečio kovą, sukūrė eilėraštį „Milžinų kapai“, kuriame išaukštino mūsų karių ryžtą ir drąsą.

Skulptūra stovėtų ant didžiulio akmeninio apskritimo, simbolizuojančio Jotvingių pilkapį. Už jo, toliau būtų įrengtas akmeninis Aukuras, prie kurio rinktųsi jaunimas, vyktų žaidimai ir susitikimai bei kiti kultūriniai renginiai. Aplink Aukurą būtų ratu įrengta dvylika suoliukų iš rąstų. Dar toliau ant kalvos plynaukštės galėtų būti įrengtos didelės sūpynės. Skulptūra simbolizuotų ir kalbėtų apie atmintį, Aukuras būtų renginių ir susitikimų

simbolis, o supynės atsipalaidavimo ir pasilinksminimo simbolis ir vieta. Trys viename: Atmintis, Atjauta, Atgaiva. Į GOJAKALNIO viršukalnę vestų trys reprezentatyvūs takai (Jotvingių, Dainuvių ir Sūduvių).

JOTVINGIŲ

GOJAKALNIUI geriausia vieta — Lazdijai ir jo prieigos, juk tai Lietuvos teritorijoje esančių jotvingių žemių sąsaja su Gardino (Gudija) ir Suvalkų (Lenkija) apylinkėmis, kur jotvingių, irgi, gyventa. Ne veltui Lazdijų herbe pavaizduotas briedis — girios karalius ir trys sukryžiuoti raktai, surakinantys į vieną gabalą jotvingių gyventas žemes (Lazdijai, Suvalkai, Gardinas). Lazdijams reikia išskirtinės temos ir su tuo susijusių simbolių, reikia naujų traukos vietų, kurios suburtų čia gyvenančius ir iš čia kilusius žmones didžiuotis savo kraštu ir pritrauktų užsienio svečių.

Neabejojame, kad jotvingių tema yra pati įdomiausia ir paslaptingiausia, puikiai tinkanti sukurti naują LAZDIJŲ KRASTO LEGENDĄ!

Pagerbkime tuos, kurių veidų nežinome, o vardų neišsaugojo net metraščiai, bet širdyje jaučiame tą pačią meilę savo kraštui, žmonėms, drąsą ir ryžtą juos apginti! Pagerbkime jotvingius, kad ir ateities kartos žinotų, kad

dvasios milžinai nemiršta! O mes semiamės jėgų ne tik iš protėvių žygių ir paliktų kultūros paminklų, bet taip pat tęsdami jų gyvenimo būdą, atgaivindami apeigas ir naudodami jų išmintį, paliktą mums kalboje, sakmėse, charakteryje, piliakalniuose, alkakalniuose ir gojakalniuose!

P.S. Dzūkijos didžiojo herbo užrašas skelbia: „Ex gente bellicosissima populus laboriosus “(Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės).

Manome, kad projektas LAZDIJŲ GOJAKALNIS kainuotų 15 000 – 20 000 Eur., be skulptūros JOTVINGIO DVASIA ir Sūpynių. I šią kainą įeitų erdvės paruošimas, medžių išretinimas, viršukalnės sutvarkymas, 3 takų įrengimas, aukuro ir 12 suoliukų įrengimas.

Ši vieša erdvė, JOTVINGIŲ GOJAKALNIS, taptų jaunimo traukos vieta, kultūringo laisvalaikio leidimo

galimybe, pagarbos paraiška praeičiai, prisidėtų prie kultūros plėtros, mažintų nihilizmą ir savinieką, sustiprintų didžiavimąsi savo išskirtinumu. Taip pat tai būtų nauja išskirtine vieta renginiams, turistų traukos objektu bei LAZDIJŲ krašto ir miesto vizitine kortele, apimančia istoriją, kultūrą ir išskirtinumą viename.